Knygos “Aiškiaregė” apžvalga

LEISKITĖS IŠPROVOKUOJAMI IR PASIGILINKITE Į SAVE…

Nėra lengva apibūdinti Elės Soul knygos „Aiškiaregė“ žanrą, tai ir romanas, ir vadovas po subtiliųjų energijų pasaulį, ir profesinės bioenergetikės įžvalgos vienu metu. Skanus kokteilis, kurio nesinori liautis siurbčiojus, kuris sužadina apetitą nuo pirmųjų gurkšnių.

„Visa, kas čia aprašoma, yra tikra, bet labai trapu: kai tik manysi užčiuopęs giją, tikrumas netruks išsisklaidyti“, – intriguoja autorė, ir išties, tas tikrumo pojūtis, lydintis pasakojimą, kelia visai kitas emocijas, nei skaitytum literatūrinį pramaną. Vietomis gali pajusti oda nuvilnijantį šiurpuliuką, vietomis – pagauti save išsižiojusį iš nuostabos arba sutrikusį, mėginantį suvokti, perprasti naują informaciją.

Autorė Elė Soul su knyga AIŠKIAREGĖ

Šia prasme „Aiškiaregę“ galima drąsiai įvardyti dvasinio augimo romanu, juk viskas, kas plečia mūsų sąmonę, žinias, kas didina išmanymą, augina mus. Tad skaityti šį kūrinį geriausia susitelkus, atvertu protu ir širdimi. Paruoškite dirvą ir leiskite išminties krislams kristi į ją. Leiskitės išprovokuojami pasigilinti į save. Išgirskite galbūt ilgai ieškotą atsakymą. Pavyzdžiui, kodėl neišlipame iš kančių ir nesėkmių karuselės: „Kartais bijome mokytis ir bėgame nuo per daug gerų pamokų, vedančių į iki šiol neišspręstų problemų mazgą. Bijodami vis labiau tolstame nuo sprendimo ir vis daugiau visokių ribojančių, stabdančių energijų įsileidžiame į save. Taip sergstime savo sužeistą ir kenčiančią sielą nuo galimų kančių, kartu užverdami ir pasveikimo kelią.“

Senųjų energijų pasaulyje aiškiaregystės dovaną turintys žmonės dažniausiai būdavo mistifikuojami: jų išvaizda, gyvenimo būdas, gebėjimai. Tačiau dabar, kai akivaizdžiai kuriasi naujas, aukštų vibracijų pasaulis, jautrių aukštesnėms energijoms, gebančių „dirbti“ su jomis žmonių vis daugės. Tokia ir pagrindinė herojė – aiškiaregė: niekuo neišsiskirianti moteris: ji mėgsta dailias sukneles, gerą maistą, vairuoja automobilį, kasdien keliauja į darbą – į seansus su savo klientais, gydo, sprendžia jų problemas, svajoja, trokšta meilės, daro svarbius sprendimus ir pasirinkimus, abejoja, klysta, nusivilia.

Ji toks pat žmogus, kaip ir mes visi. Tik girdi daugiau, mato plačiau ir jaučia giliau. „Esu tik tarpininkė: kviečiu reikalingą energiją, o visą darbą padaro ji. Aš tik prisiliečiu prie sergančiojo, perduodu tai energijai prašymus, priimu jos jėgą ir galią, stengiuosi ją priderinti prie pagalbos prašančio žmogaus. Dirbu lyg koks transformatorius, svirtelėmis reguliuojantis bangas: čia ryškiau, čia silpniau. Derinu pažeistų žmogaus organų ir ateinančios energijos dažnius, kol jie sueina į rezonansą. O rezonansas − tai puikūs rezultatai: sveikimas, organų atsistatymas, grįžimas prie reikiamo darbo režimo. Rezonansas čia − šventas dalykas, stebuklas, kuris įvyksta jį pasiekus“, – rašo autorė.

Skaitytojas taps ne vieno stebuklo liudininku: toji galimybė pasisukinėti bioenergetiko darbo virtuvėje išties labai įtraukianti, patenkinanti smalsumą. Tarsi aukso siūlas kūrinio audinyje subtiliai įausta ir meilės tema. Kokia, kieno ir kam, telieka intriga – skaitykite, ir sužinosite…

Ernesta Rilienė, knygų redaktorė