Paėmusi knygą į rankas pajutau keistus virpesius…

Paėmusi knygą į rankas pajutau keistus virpesius…

KNYGOS AIŠKIAREGĖ ( Autorė Elė Soul ) APŽVALGA

Nedažnai man taip nutinka, tačiau paėmusi šią knygą į rankas, pajutau keistus virpesius, silpnomis srovelėmis vilnijančius mano kūnu. Juos lydėjo abejonių nekeliantis jausmas – lyg tuoj tuoj kažką svarbaus suprasčiau ar prisiminčiau. Reikšmingo, užmiršto, o gal laiku nepastebėto..

Knyga AIŠKIAREGĖ. Elė Soul

Panašius jausmus esu patyrusi žiūrėdama į senelio, kurio neteko pažinti, nuotrauką. Dar į savo pačios išmestą sužadėtuvių žiedą, kurį po aštuonių metų atradau žemėje, sodindama rožės krūmą.

Tokiomis akimirkomis rodosi, jog pats likimas beldžiasi į mano širdį, norėdamas kažką svarbaus priminti, stengdamasis atkreipti mano dėmesį į tai, ko nepastebiu ar kartais nenoriu žinoti.

Panašūs jausmai užvaldė rankose laikant knygą AIŠKIAREGĖ. Tiesa, tada skubėjau ją atsiversti, ranka perbraukti per švelnią nugarėlę, užmesti akį į pilkus, neaišku kodėl autorės išskirtus, puslapių dryželius.

Taip ši knyga pradėjo „pokalbį“ su manimi, dar jos neskaitant..

Dabar, kuomet žinau kiekvieną jos eilutę ir suprantu jos nešamą žinią skaitytojams, noriu pasidalinti savo pastebėjimais. Galbūt jie bus įdomus ir kitiems, kaip neabejoju, sužavės ir pati knyga AIŠKIAREGĖ.

Taip, tai yra romanas apie moterį – Aiškiaregę. Ji savo kabinete susitinka su pas ją atklystančiais, prašančiais pagalbos žmonėmis ir padeda jiems išgyti nuo paties gyvenimo jiems suteikto skausmo. Vieni jaučiasi pasimetę, kiti serga, treti nesupranta, kas su jais vyksta ir nori iš to išsivaduoti. Aiškiaregė sprendžia visas tas problemas ir padeda tiems žmonėms ne tik sveikti, tačiau ir suprasti, kur yra jų kančių priežastys. Tiesa, tai daro itin subtiliai, stengdamasi saugoti ir taip kenčiančias, daug išdavysčių patyrusias, širdis.

Siužetas įtraukia nuo pat pirmojo puslapio, kuomet stebime salėje susirinkusius ir kažko laukiančius žmones. Vėliau paaiškėja, kad jie atvyko į miestelio renginį, kur ir turi į susitikimą atvykti Aiškiaregė. Salėje pradeda vykti keisti dalykai ir nustebina autorės naudojamos jausmų reiškimo bei aprašymo priemonės. Skaitant viskas atrodo taip tikra ir gyva, kad galime knygos pasakojimą stebėti, lyg patys būtume kino salėje, o gal net realiame gyvenime, kur viską gyvai patirtume.

Salėje laukiantys žmonės išgyvena keistus jausmus, nors pats renginys dar neprasidėjęs. Tarp susirinkusių sušmėžuoja, o paskui dingsta moteris, kuri neįprastai elgiasi. Tiesa sakant, ji niekaip nesielgia, nes tiesiog stovi nieko nedarydama, nekalbėdama, nebendraudama ir net nusisukusi nuo kitų salėje laukiančių žmonių.

Tai, kas padeda reikštis ir vykti toje prisikimšusioje žmonių erdvėje, kelia intrigą ir daugybę klausimų. Vis dėl to, ieškodami atsakymų, daugelis nejučiomis įsiklauso į savo širdis ir išgirsta kai ką nuostabaus – savo pačių širdies plakimą…

Štai tokia romano siužeto pradžia kaip mat įtraukia skaitytoją į romano verpetą, skatina gilintis, sužinoti daugiau, suprasti tų visų žmonių reakcijas bei atrasti neįprasto elgesio priežastis. Lygiai taip pat ši knyga įtraukė ir mane, – čiupau ją visais pirštais, prisispaudžiau prie savęs ir nenorėjau paleisti, nors tam, kad galėčiau skaityti toliau, žūtbūt turėjau užbaigti keletą darbų..

Aiškiaregė veikia ypatingai. Knygoje rasime įdomių paaiškinimų, kaip ji dirba, kaip konsultuoja savo klientus, kaip gydo ir net atlieka egzorcizmo seansą. Nežinau ar teisingai pavadinau, bet manau, kad rašoma apie tai.

Abejingų nepalieka ir tiesiog užburia meilės istorija, kuri, vėlgi, vystosi labai netikėtai ir tikrai ne tarp tų personažų, kur manytume tai gali užsimegzti.

Skaitydami knygą palaipsniui po truputį imame pažinti Aiškiaregės pasaulį, kuri leidžia ją pamatyti ir kaip paprastą moterį, ir kaip galingą žynę ar profesionalią energijų specialistę. Ji irgi turi jausmus, nors su jais elgiasi neįprastai. Jaučia stipriau nei kiti, tad ir myli stipriau. Skaitydami knygą susiduriame su pačiai Aiškiaregei kylančia dilema, – ką daryti su žmogumi, jai transliuojančiu meilės jausmus? Ką daryti su savo širdimi, atliepiančia į tokias gilias jausmų variacijas?

Skaityti tikrai verta!

Pati žadu luktelėti pora savaičių, o po to naujai perskaityti kiekvieną knygos eilutę. Galbūt atrasiu naujų dalykų, galbūt iki tol subręsiu naujai Aiškiaregės „žiniai“, kurias ji išties perduoda šioje knygoje skaitytojams. Pirmąją jau gavau, ir pagaliau priėmiau savo gyvenime ilgai atidėliotą sprendimą..

Gero skaitymo. Įdomu bus sulaukti ir kitų skaitytojų atsiliepimų…

Man ši knyga lyg daina apie meilę, su kuria keliaujame per gyvenimą…

Egidija Sidorok

Komentarai išjungti.